Šių metų birželio antrąją savaitę Lietuvoje net 12 tradicinio karate do sportininkų sėkmingai apsigynė juoduosius diržus (kuro obi). Vieniems jų tai buvo pirmojo juodojo diržo egzaminas, o kiti žengė dar po vieną svarbų žingsnį asmenybės tobulėjimo kelyje. 

Pirmuosius juodus diržus (Sho Dan) po daugiau nei dešimt metų trukusių treniruočių apsigynė šie mūsų klubo sportininkai: Juozas Ignas Tubutis, Tomas Vaitilavičius, Adomas Goda, Nedas Inčirauskas ir Mantas Puplesis. Šie sportininkai yra pasiekę ir svarių pergalių sporto arenose tiek Lietuvoje tiek pasaulyje.

Taip pat didžiuojamės Mariaus Dauginčio ir Hermio Dranevičiaus pasiekimais, kurie po 16 + metų treniruočių, seminarų, varžybų apsigynė 3 pakopos juoduosius diržus (3 Dan). Abu sportininkai yra tarptautinės klasės teisėjai, o Hermis Dranevičius šiuo metu yra ir tituluočiausias Lietuvos tradicinio karate do sportininkas, iškovojęs pasaulio bei Europos tradicinio karate do čempionų titulus.

Šiais metais be techninių reikalavimų egzaminų tvarka pasipildė gautos temos pristatymu kolegoms ir atsakymų į klausimus iš pristatytos temos. Visi kandidatai gilinosi į jiems parinktą temą net keletą mėnesių, tad savo įžvalgomis ir surinkta informacija praturtino kolegas ir kartu sportuojančius žmones.

Pakalbinome tarptautinės klasės egzaminatorių, 7 Dan‘o meistrą, Giedrių Dranevičių apie sportininkų pasirengimo lygį ir uždavėme keletą klausimų:

Daug keliaujate, vedate seminarus visame pasaulyje, atestuojate sportininkus bei teisėjus. Kaip jums pasirodė lietuvaičių, kandidatų į juoduosius diržus pasirengimo egzaminui lygis? „Mūsų šalies atestacijos sistema yra tikrai griežta ir ji atitinka pačius aukščiausius pasaulinius standartus. Kuomet atestacijai reikalavimai yra aukšti, tuomet tiek sportininkai, tiek jų treneriai įdeda labai daug pastangų ir darbo, kad įveiktų šį barjerą. Ką aš mačiau per šį egzaminą, kad sportininkai tikrai įdėjo daug darbo ir pastangų, tad rezultatai mane labai džiugino. Mano tikslas, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje apsigynęs juodąjį diržą galėtų juo didžiuotis ir bet kuriame pasaulio kampelyje būtų pavyzdys kitiems. Aš pats sau kėliau ir keliu tik pačius aukščiausius standartus, tad to paties reikalauju ir iš kitų.“ – atsakė Giedrius

Ar daug pradėjusį šį kelią žmonių pasiekia juodojo diržo aukštumas? „Tikrai ne. Nedaug. Pasiekia ne tie, kurie yra talentingi. Pasiekia tie, kurie mažais žingsniais kiekvieną dieną juda link savo tikslo. Tokius žmones galėčiau apibūdinti kaip valingus, gebančius susikoncentruoti ties ilgalaikiais tikslais, gebančius įveikti sunkumus, gebančius suklupus atsistoti ir judėti vėl pirmyn. Tai ilgas procesas, kuris lavina ne tik fizinį mūsų kūną, tačiau ir charakterį. Taurūs charakterio bruožai – tai kas iš tiesų puošia asmenybę, kas kovos menų artistą, meistrą atskiria nuo eilinio sportininko gebančio kiloti tik rankas ar kojas. Ši kelionė, tai asmenybės transformacija, virsmas geresne savo versija. O tam reikia įdėti daug pastangų ir suprasti kad keistis ir tobulėti būtina. Tai pati sunkiausia dalis mūsų gyvenimuose. Pripažinti, kad esi netobulas ir kiekvieną dieną dirbti ties tuo. Ir Budo kovos menai yra puikus įrankis šiems tikslams pasiekti.

Kas pakiša koją žmonėms siekiant juodojo diržo? Greitas vartojimo kultūra. Kantrybės stoka. Neišugdytas atsparumas sunkumams įveikti. Tiesiog elementari žmogiška tinginystė. Karate do ne greito vartojimo produktas. Tai lėtas judėjimas pirmyn, greitai besisukančiame pasaulyje. Tai gyvenimo mokykla, kurioje mokomės ne tik žinoti, tačiau ir sugebėti. O gebėjimams susiformuoti ir juos įtvirtinti turime įdėti daug pastangų ir laiko. Šiandien dopamino pasigaminti galima žymiai paprastesniais ir lengvesniais būdais, sėdint prie telefonų ar kompiuterių ekranų, tad kam dirbti, ko nors siekti, jai yra lengvesnių kelių? Tik su laiku suprantame, kas yra tikrosios vertybės, kas yra tikras maistas ir kuo jis skiriasi nuo greito maisto restoranuose pašildomų pusfabrikačių. Tačiau tam reikia patirčių ir laiko.

Na ir pabaigai, ko norėtumėte palinkėti auklėtiniams, naujiems juodiesiems diržams? Norėčiau palinkėti niekuomet neprarasti gebėjimo mąstyti kaip mąsto pradedantieji, mėgautis atradimo džiaugsmu ir judėti pirmyn! Karate do menas kaip vanduo, kol juda ir teka, tol išlieka gyvas ir suteikia gyvybės kitiems, kai sustoja – pradeda pelkėti ir tampa nevartotinu. Tad linkiu kiekviename gyvenimo etape išsikelti naujus tikslus, mėgautis pačiu treniruočių procesu, dalintis savo išmintimi su kitais ir džiaugtis gyvenimu!