2024 11 08   

Ar tikrai galvojate, kad mokytis niekada ne per vėlu ir kad mokslas nesibaigia įgijus universiteto diplomą? Jei taip, tai ar tikrai patys nuolatos mokotės? Kas kas, o mes ir mūsų projekto partneriai iš Prancūzijos tą darome ir pasiryžę tą daryti ateityje!

            Kovos menuose pats svarbiausias dalykas – tai ketinimas nuolatos tobulėti. Stovėjimas vietoje mums reiškia judėjimą atgal. Tokia yra realybė. Niekas nestovi vietoje, viskas keičiasi, viskas tobulėja. Suvokdami šį dėsnį stengiamės ne tik koja kojon judėti kartu su pokyčiais, tačiau patys stengiamės būti tais pokyčiais, inicijuoti juos, ieškoti sporto mokslu grįstų efektyviausių treniruočių metodikų, inovatyvių klubo valdymo bei vadybos įrankių. Tą darome jau 32 klubo veiklos sezoną!

            Gyvenime gerų idėjų nepakanka. Dažniausiai jų turi visi. Tačiau realizuoti ir įgyvendinti jas iki galo reikia susitelkimo, žmogiškųjų resursų, lyderystės, komandinės dvasios, finansinių išteklių, laiko, valios ir begalinio noro. Noro dalintis, o ne tik gauti, noro daryti, o ne tik kalbėti, noro tobulėti, noro padėti, noro bendrauti, noro kurti kažką prasmingo, tvaraus, vardan labiau susitelkusios, atviresnės visuomenės, vardan augančio jaunimo ir mūsų, kaip Lietuvos bei Europos sąjungos piliečių, ateities.

            Džiaugiamės galimybe, kurią padėjo įgyvendinti Europos sąjungos fondų projektai ir norime pasidalinti savo komandos patirtimi bei įspūdžiais po prasmingai praleisto laiko Prancūzijoje, jaukiame miestelyje Auribeu, kur įsikūręs tradicinio karate do klubas “Ichi gan karate traditionnel”. Šiam klubui, priklausančiam Budo Karate France federacijai, vadovauja žinomas Europoje Budo karate mokytojas Sylvain Joun, juodojo diržo 4 Dan’o meistras.

            Šių metų mūsų edukacinį projektą sudarė du dviejų savaičių etapai – vasaros ir rudens, kurių metu kiekvienas dalyvis turėjo skirtingus uždavinius, skirtus projekto tikslui pasiekti. Per abu etapus projekte dalyvavo 7 klubo “Lūšis“ deleguoti atstovai, keturi vyrai ir trys moterys. Džiaugiamės, kad klubo komandoje atsispindi mums labai svarbios vertybės – lyčių lygybė, demokratija, komandinė dvasia, noras tobulėti, noras dalintis, noras kurti kartu. Projektas buvo finansuotas Europos sąjungos, klubo „Lūšis“ bei mūsų partnerių iš Prancūzijos lėšomis.

            Kaip ir visi geri dalykai, taip ir šis, prasidėjo nuo idėjos, vizijos, kuriai reikėjo suteikti aiškesnę formą. Su projekto partneriais derindami savo mokymo planus, turinį bei, siekdami suprasti savo partnerių poreikius, lūkesčius, viziją, darbus pradėjome nuo nuotolinių susitikimų, kuriems naudojome pandemijos metu puikiai įvaldytą „Zoom“ video pokalbių platformą.

            Susitikimų metu išsiaiškinome jų poreikius, problemas, lūkesčius, aptarėme mokymo apimtis ir programą, šalies bei Grasse regiono kultūrinio, istorinio paveldo pažinimo galimybes, numatėme į priekį tikslias projekto įgyvendinimo datas bei susitikimus su vietos valdžios institucijomis, atsakingomis už sporto, sveikatinimo ir jaunimo veiklas Grasse regione. Geras planavimas – daugiau nei pusė darbo, leidžiantis mažesniais resursais pasiekti didesnių rezultatų. Tad į šį etapą mes žiūrėjome itin atsakingai. Šis mūsų požiūris eilinį kartą pasitvirtino. Abu projekto etapai praėjo sklandžiai, efektyviai ir svarbiausia – abiems pusėms naudingai.

            Šį sporto sezoną  “Ichi gan karate traditionnel” klubas išsikėlė sau naują tikslą – pradėti dirbti su įvairesnio amžiaus kontingentu, t.y. vaikais bei jaunimu, glaudžiau bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kelti savo kompetencijas tiek treniravimo sistemų, tiek klubo valdymo srityse, plėsti savo narių skaičių, ateityje sudaryti sąlygas savo nariams dalyvauti Europos bei pasaulio čempionatuose bei keistis kultūrine patirtimi, stiprinti sportininkų tradicinio karate do įgūdžius bei tarpusavio bendravimą, aktyviau įsitraukti į vietos bendruomenės gyvenimą, edukuoti žmones aktyvaus gyvenimo būdo bei sveikos gyvensenos srityse. Taip pat į Prancūzijos klubo trenerių komandą bei jo plėtrą nuo sezono pradžios planavo įsilieti dar viena klubo instruktorė, 3 Dan’o meistrė Sophie Rosen. Todėl pirmasis mūsų projekto vasaros etapas buvo be galo svarbus kolegoms. Nuo jo tiesiogiai priklausė naujojo sezono veiklos sėkmė.

           Galbūt skaitytojams bus įdomu sužinoti kaip susipažinome, kaip suradome vieni kitus, kaip tapome projekto partneriais? Apskritai, kaip prasidėjo šis projektas? Viskas įvyko natūraliai, kaip visuomet viskas ir vyksta mūsų klube. Mūsų klubo mokytojas, juodojo diržo, 7 Dan‘o meistras, Giedrius Dranevičius yra pasaulinį pripažinimą pelnęs Budo karate instruktorius, legendinio Mokytojo H. Nishiyamos (1928 – 2008) auklėtinis, vedantis  seminarus visame pasaulyje. Giedriaus vedamuose mokymuose užsienyje dalyvaudavo ir Prancūzijos treneriai, kurie vėliau nusprendė atvykti ir pagilinti savo žinias mūsų klube. Kolegos, pamatę iš vidaus mūsų klubo „Lūšis“ veiklą, mokytojų kompetencijas, sportininkų meistriškumą, organizacijos tvarumą bei valdymą, pakvietė mus pasidalinti savo ilgamete patirtimi kuriant tvarią, inovacijomis grįstą, klubo valdymo sistemą, tradicijomis ir naujausiomis mokslo sporto žiniomis sukurtomis treniruočių programomis, kurios leidžia ne tik išugdyti Europos bei pasaulio čempionus, tačiau ruošia žmones ir kasdieniam gyvenimui. Kadangi dalinimasis patirtimi yra mūsų veiklos credo, mūsų kolektyvas mielai sutiko sudalyvauti šiame projekte.

           Atėjo metas susipažinti ir pakalbinti mūsų komandos narius, kurie dalyvavo šiame projekte. Taigi, pakalbinkime Audrių Surgėlą, ilgametį mūsų klubo vaikų trenerį.

Audriau, kiek metų treniruojatės karate do ir kiek metų dirbate kaip karate do mokytojas?

„Tradicinio karate do kelyje esu jau daugiau nei 20 metų. Apie 2000 metus, atvedęs į treniruotes į tradicinio karate do klubą „Lūšis“ savo abu sūnus, po pirmojo jų užsiėmimų mėnesio ir pats išdrįsau atsistoti šalia. Nuo to laiko nesu praleidęs nei vieno mūsų klubo sezono. Po iškovotų titulų Lietuvos čempionate klubo vadovai įžvelgė manyje potencialą būti ne tik sportininku, tačiau ir karate do mokytoju ir pasiūlė išbandyti šį kelią. Jau po pirmos treniruotės supratau, kad esu nukreiptas teisinga gyvenimo kryptimi. Darbas su vaikais išties ne tik leidžia padėti ugdyti augančias asmenybes, bet ir tobulėti pačiam.“

Labai įdomi ir įkvepianti istorija. Save ir savo pašaukimą atradote ne universitete, o atvedęs vaikus į šio klubo treniruotes. Grįžkime prie projekto. Kokie įspūdžiai ir kokios emocijos liko po dalyvavimo jame?

„Jei trumpai, projektas suteikė puikų šansą susipažinti ne tik su Prancūzija, jos kultūriniu paveldu, istorija, žmonėmis, bet ir sistematizuoti bei palyginti tradicinio karate do ir verslo teisės žinias, kalbos, bendravimo, prezentacijų rengimo ir viešojo kalbėjimo įgūdžius.“

Viena iš paties pristatytų temų buvo susijusi su klubo steigimo ir valdymo teise .Kur teko įgyti teisės išmanymo?

„Esu baigęs Vilniaus Universiteto Teisės fakultetą ir turiu didesnį nei 25 metų praktikuojančiojo teisininko stažą. Turimos žinios man labai pravertė projekto metu, privertė dar labiau pasigilinti ir į Prancūzijos teisės niuansus, kalbant apie viešųjų įstaigų steigimą ir valdymą. Taip pat Vilniaus Pedagoginiame Universitete esu baigęs aukšto meistriškumo sportininkų rengimo programą, o šiuo metu semiuosi žinių Lietuvos Sporto Universitete. Specializuotas, tradicinio karate do žinias stengiuosi nuolatos gilinti mūsų klubo ir užsienio meistrų organizuojamuose seminaruose bei kasdieniniuose užsiėmimuose ant tatamio. Nuolatinis, kryptingas darbas, kolegų pagalba bei noras tobulėti visada leidžia pasiekti užsibrėžtų tikslų, todėl šio projekto metu pavyko sugretinti bei realizuoti visas turimas kompetencijas.“ – pokalbį baigė ilgametis mūsų komandos narys, Audrius Surgėlas.

            Be galo smagu komandoje turėti tokio kalibro žmones, kurių kompetencijos vertinamos tiek Lietuvoje, o dabar ir už jos ribų. Kartu su Audriumi pirmoje projekto dalyje dalyvavo ir kitas mūsų klubo mokytojas, Lietuvos Sporto Universiteto alumnis, Algirdas Albertavičius. Visuomet smagu išgirsti iš pirmųjų lūpų apie bendrai mūsų visų siektą tikslą, tad pakalbinome ir jį.

Ar tai pirmoji jūsų kaip mokytojo išvyka į kitą Europos ar pasaulio šalį?

Esu dalyvavęs kaip projektų koordinatorius su Valstybine jaunimo reikalų taryba Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, kur mes patys sėmėmės patirties. Šis kartas pirmas kai patirtimi dalinausi su kitais.“

Projekto metu skaitėte tiek teorines paskaitas, tiek vedėte praktinius užsiėmimus apie įvairaus amžiaus tarpsnio vaikų treniravimo ypatumus. Ar šios kompetencijos buvo įgytos studijuojant Lietuvos Sporto Universitete, ar žinių sėmėtės ir iš kitų šaltinių?

„Taip, pagrinde šios kompetencijos įgytos studijuojant Lietuvos Sporto Universitete, tačiau labai daug išmokau ir dirbant tradicinio karate do klube „Lūšis“.

O kaip vertintumėte patirtį, kurią įgijote dalyvaudamas šiame projekte? Ar kartotumėte?

„Buvo puiki galimybė pasidalinti žiniomis su puikiais žmonėmis, taip pat pažinti jų darbo metodus ir užmegzti draugystę. Tokie projektai labai padeda bendrų interesų turintiems žmonėms sueiti kartu, mokytis, tobulėti, organizuoti bendras veiklas. Tas labai džiugina.“ – pokalbį baigė juodojo diržo meistras A. Albertavičius.

           Kalbinant projekto komandos dalyvius nelieka abejonių jog projektas tikrai pavykęs! Taigi uždavėme keletą klausimų jauniausiai mūsų projekto dalyvei Rugilei Dabregaitei:

Rugile, jūs esate viena jauniausių šio projekto dalyvių ir žinome, kad jame dalyvavote nuo pat jo idėjos kūrimo ir šiuo metu kuruojate visą komandą, kad visi procesai ir projekto reikalavimai būtų įvykdyti maksimaliai kokybiškai ir laiku. Kaip jums sekėsi suvaldyti viską, ar procesas buvo sudėtingas? 

„Visu pirma, labai džiaugiuosi ir esu be galo dėkinga, jog turėjau galimybę dalyvauti visame procese nuo pat pradžių, matyti kaip viskas vystosi, kaip idėjos bei mintys pamažu tampa veiksmais ir dideliais įvykiais. Visame šiame kelyje tikrai nebuvo viskas paprasta. Kadangi toks projektas man yra pirmasis, teko daug domėtis, nagrinėti visus reikalavimus, tam, kad projektas būtų kuo sėkmingesnis. Iš pradžių procesai atrodė sudėtingi, nes reikėjo ne tik suprasti projekto esmę, bet ir suorganizuoti projekto dalyvių išvykas į užsienį. Džiaugiuosi bendru darbu su visa komanda, nes visus iškilusius nesklandumus bei problemas pavyko išspręsti greitai ir efektyviai. Nors visas procesas pareikalavo nemažai laiko, kūrybiškumo bei pastangų, tačiau tuo pačiu procesas atnešė daug naujų žinių bei patirčių, tai buvo puiki galimybė augti ir mokytis.“

Žinome, kad jūs pristatėte paskaitų ciklą apie sportininkų testavimą. Tai viena iš jūsų darbo sričių Tradicinio karate do klube “Lūšis”. Kaip kolegos priėmė šias žinias ir kaip jūs manote, ar jos buvo jiems naudingos?

„Priimančioji organizacija ir joje dirbantys žmonės yra labai atviri, ištroškę žinių ir pilni noro mokytis, o su tokiais žmonėmis visuomet gera dalintis. Mane labai žavėjo jų susidomėjimas ir troškimas iš paskaitų išsinešti kiek tik įmanoma daugiau informacijos. O tai, manau, ženklas, jog paskaitų medžiaga jiems buvo naudinga ir aktuali. Sportininkų fizinių galimybių testavimas yra labai svarbus procesas, kuris ne tik leidžia treneriui ar sportininkui matyti progresą ir pritaikyti individualius treniruočių planus, tačiau taip pat testavimas turi labai didelę įtaką sportininko motyvacijai bei prisideda prie prevencijos, užkertant kelią galimoms traumoms.. Kolegos džiaugėsi naujai išgirsta informacija ir iš paskaitų išsinešė ne tik naujai sukauptas žinias, bet ir idėjas kurias jau planuoja pritaikyti treniruočių metu.“

Kaip manote ar įgytas patirtis ir kompetencijas pavyks panaudoti savo profesiniame kelyje, kurio pradžioje dabar esate? Juk studijuojate Lietuvos Sporto Universitete.

„Net neabejoju tuo:) Įgytas patirtis ir kompetencijas matau kaip neatsiejamą savo profesinio kelio dalį. Sukauptos patirtys tikrai bus naudingos ateityje ir net kasdieniniame gyvenime. Jos ne tik išplėtė mano žinias, bet ir padėjo geriau suprasti, kaip efektyviai spręsti iššūkius bei priimti sprendimus įvairiose situacijose. Diskutuojant kartu su klubo komanda jau gimė naujų idėjų bei projektų, kuriuos norėtume įgyvendinti, tad visa ši sukaupta patirtis tik dar labiau suteikia pasitikėjimo bei užtikrintumo tuo ką darau. Kiekvienas iššūkis ir pasiekimas šiame projekte prisidėjo prie tobulėjimo ir įkvėpė siekti daugiau. Labai vertinu pasitikėjimą ir palaikymą, kurį gavau iš klubo komandos ir kolegų.“ – pokalbį užbaigė Rugilė.

            Na, o klubo komanda turėdama tokią motyvuotą, jauną ir žinių siekiančią bendražygę tikrai realizuos dar ne vieną puikią idėją, kurios gimsta tik kažką darant. Ir svarbiausia, darant nuoširdžiai, jaučiant stiprų palaikymą iš kolegų pusės, rūpestį vienų kitais.

            Klubo valdymo sistemas ir įrankius kurianti bei tobulinanti mūsų komandos bendražygė Rasa Oškinytė taip pat sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Kokius įspūdžius, kokias emocijas, kokias patirtis parsivežėte iš dalyvavimo šiame projekte?

„Erasmus+ projekte dalyvavau pirmą kartą, todėl pradžioje buvo šiek tiek nerimo ir abejonių, ar būsiu tinkamai pasiruošusi, ar sugebėsiu vesti mokymus, ar turiu pakankamai patirties ir įgūdžių, kuriais galiu pasidalinti su kitais. Tačiau visos abejonės buvo be pagrindo – nuo pat pirmųjų dienų projektas vyko sklandžiai, mūsų komanda buvo sutikta svetingai, sudarytos puikios sąlygos veiklos organizavimui.“

Jūsų nuomone, toks bendradarbiavimo tarp Europos sąjungos šalių modelis yra naudingas, praturtinantis abi puses ar tik tą pusę kuri mokosi?

„Projekto  metu turėjome daug ir įvairios veiklos, prezentacijų, treniruočių, susitikimų su vietinės valdžios atstovais, pažintinių kelionių, neformalių susibūrimų – visa tai leido ne tik dalintis savo žiniomis, bet ir įgyti naujų patirčių, praplėsti akiratį, taip pat ir sustiprinti mūsų komandos tarpusavio ryšius. Tad manau, kad projektas vienareikšmiškai naudingas abiems pusėms.“

Ar ateityje norėtumėte dalyvauti panašiuose projektuose? Gal turite kokių pastebėjimų ką būtų galima daryti ar norėtumėte daryti kitaip?

„Manau, kad tokio tipo projektai tarp Europos sąjungos šalių yra visapusiškai naudingi, nes praplečia pažinčių ratą tiek formaliam, tiek neformaliam bendradarbiavimui, duoda naudingos patirties dirbant su įvairių kultūrų žmonėmis, leidžia daugiau sužinoti apie skirtingų šalių verslo ir kasdieninio gyvenimo ypatumus, suartina skirtingų tautų, skirtingų kultūrų žmones. Ateityje norėčiau dalyvauti panašiuose projektuose, nes mūsų organizacija turi daug žinių ir vertingos patirties, kurią skleisti kuo plačiau būtų man garbė.“ – savo mintimis pasidalino Rasa.

            Smagu girdėti projekto dalyvių pozityvius atsiliepimus, justi tvirtą komandinę dvasią ir norą viską daryti dar geriau. Žinome, kad ir kokia šauni būtų komanda, joje visuomet yra žmogus, kuris geba įkvėpti, motyvuoti, suklupus padeda atsistoti ir keliauti pirmyn. Žmogus turintis viziją, kurią įgyvendina kartu su savo komanda. Taigi pakalbinkime klubo vadovą, Giedrių Dranevičių apie šį projektą.

  Giedriau, kaip gimė ši idėja?
 „Ši idėja gimė kaip ir visos. Darant. Darant kasdienius darbus, nelaukiant iš šono paskatinimų, pagyrų ar kitokios pagalbos. Su kolegomis iš Prancūzijos esame pažįstami jau daug metų. Matant jų entuziazmą, norą tobulėti natūraliai kilo mintis jiems padėti. Viskas prasidėjo nuo pokalbių, poreikių suvokimo, idėjos subrandinimo ir galiausiai viskas įvyko. Kuomet yra gera ir nesavanaudiška idėja ar tikslas, visuomet atsiras ir priemonės tai idėjai realizuoti ar tikslui pasiekti. Taip mano gyvenime viskas vyksta, taip įvyko ir šį kartą.“ – su šypsena atsakė Giedrius.

Ar būtumėte realizavę savo idėją be Europos sąjungos projekto pagalbos?
 „Tikrai taip. Kaip visas savo idėjas esu realizavęs iki šiol, taip būčiau realizavęs ir šią. Aš ne esu tas žmogus, kuris laukia pagalbos ir tik gavęs ją kažką daro. Aš darau tai kuo tikiu. Su pagalba ar be jos. Idėjos, kurios remiasi aukščiausiais idealais man yra svarbesnės nei mažos kliūtys pakeliui link jų realizavimo. Aišku, kad šis Europinis projektas leido ją realizuoti didesne apimtimi ir buvo labai didelė pagalba mūsų bendruomenei ir už tai aš esu labai dėkingas institucijomis, kurios mumis patikėjo ir dabar visi kartu galime džiaugtis puikiais rezultatais. Tokie projektai – puikus Europos Sąjungos indėlis kuriant tvirtą bendruomenę, suartinant tautas, skirtingas kultūras, o mums didelė privilegija, kuria galime pasinaudoti būdami Europos Sąjungos piliečiais.

            Smagu girdėti tokią tvirtą nuomonę. Nedažnai tenka iš sporto organizacijų išgirsti tokią poziciją. Dažniausiai organizacijos savo neveiklumą bando pateisinti lėšų ar dėmesio joms stoka, žmogiškųjų išteklių trūkumu ir panašiais dalykais. Taigi, grįžtant prie projekto noriu jūsų paklausti:

Jūs dalyvavote abiejuose projekto etapuose. Kuo jie skyrėsi, kodėl buvo pasirinktos būtent tokios išvykų datos ir ar pavyko jums realizuoti išsikeltus tikslus?

„Mūsų projektas prasidėjo nuo kruopštaus planavimo. Projekto datos, siekiant šių, konkrečių tikslų buvo labai svarbios. Kaip ir gyvenime, bet kokią pagalbą reikia gauti tada kada jos reikia. Jei gauname per vėlai ar per anksti, ja pasinaudoti nebegalime. Tad šie du etapai buvo suplanuoti ne šiaip sau. Pirmasis etapas buvo skirtas naujojo sporto sezono pasirengimui, namų darbų pasidarymui vasaros metu, sprendimų priėmimui ir tt. Antrasis – sudėlioto metų darbo plano korekcijoms, treniruočių metodikų tobulinimui, darbo metu iškilusių klausimų ir problemų sprendimui, treniravimo sistemų bei kitų pedagoginių priemonių tobulinimui. Tiek asmeniškai mano, tiek priimančiosios organizacijos, tiek mūsų visos komandos požiūriu projektas viršijo lūkesčius. Pasiekėme bendrai išsikeltus tikslus, realizavome savo potencialą ir kaip komanda tapome dar tvirtesni, profesionalesni ir labiau pasitikintys savo kompetencijomis ir žiniomis.

Projektas buvo plačiai nušviestas ir matomas socialinėje erdvėje. Pastebėjome, kad jis susilaukė dėmesio ne tik Europoje. Žmonės iš viso pasaulio džiaugėsi jūsų bendradarbiavimu, linkėjo sėkmės, prašė taikyti tokį projekto modelį ir kitose šalyse. Ar tai buvo netikėta jums?

„Iš tiesų sulaukėme labai daug palaikymo ir teigiamų komentarų ne tik iš Europos, tačiau ir iš kitų šalių – JAV, Afrikos, Meksikos, Brazilijos, Urugvajaus ir tt. Visi sakė, kad tai nuostabus bendradarbiavimo modelis, leidžiantis ne tik tobulėti visiems kartu, tačiau ir užmegzti naujus santykius, naujas draugystės formas, plėsti akiratį. Tas palaikymas mums buvo labai svarbus. Žmonės įvertino mūsų bendrą darbą, įvertino nuoširdžius ketinimus ir įvertino Europos Sąjungos kuriamą pridėtinę vertę savo piliečiams. Ar tai buvo netikėta – negaliu atsakyti, kad taip. Kuomet darai gerus darbus, kuriais džiaugiasi didelis būrys žmonių, jie paprastai sulaukia dėmesio ir pozityvių komentarų.“ – atsakė klubo „Lūšis“ mokytojas, Pasaulinės Budo Karate organizacijos viceprezidentas Europos regionui, Giedrius Dranevičius, 7 Dan.

Ir pabaigai, ar turite numatę panašių planų ateičiai? Ar projektas turės tęstinumą?

„Planų ir idėjų aš visuomet turiu daugiau nei laiko, kuris leistų jas realizuoti. Įvairūs įsipareigojimai nacionaliniame lygmenyje, kasdienės treniruotės klube, doktorantūros studijos universitete, pareigos ir įsipareigojimai pasaulinėse tradicinio karate do organizacijose reikalauja daug laiko. Tačiau kai daug darai, daug ir padarai. Tikrai ateityje bus ir daugiau tokių projektų, poreikis didelis, tad reikia tik susidėlioti prioritetus. Šis projektas irgi turės tęstinumą, nes mokymasis nesibaigia vienu ar kitu projektu, jis turi tęstis visą gyvenimą. Projektas gali keisti savo formą, turinį, tačiau pagrindinė idėja – šiandien geriau nei vakar, rytoj geriau nei šiandien, kuri mus visus surinko į vieną vietą, niekur nedings. Tad ir toliau dirbsime, bendrausime, bendradarbiausime vardan šviesesnės Lietuvos, vardan tvaresnės Europos Sąjungos.

            Labai dėkojame savo pašnekovams už pokalbį, už pozityvią energiją. Po tokių pokalbių jautiesi įkvėptas, motyvuotas ir nusiteikęs daryti tik gerus darbus.

           Dėkojame visai klubo „Lūšis“ komandai, visiems kartu ir kiekvienam atskirai už stebuklus, kuriuos kuriate, už darbus, kuriuos nuoširdžiai atliekate. Linkėdami sėkmės laukiame kitų jūsų istorijų.