📆 2026 08  15  | Esame įpratę, kad kovos menų atstovai iš Lietuvos dažniausiai patys kraunasi lagaminus ir važiuoja mokytis iš užsienio meistrų. Tačiau šįkart viskas vyko kitaip – tradicinio karate do klubo „Lūšis“ komanda buvo pakviesta tapti vedliais ir partneriais Prancūzijos kolegoms iš Auribeau-sur-Siagne miestelio klubo Ichi Gan Karaté Traditionnel – IGKT.  Dvejus metus trukęs intensyvus „Erasmus+“ mobilumo projektas oficialiai baigėsi, palikdamas milžinišką vertę ir neįkainojamą patirtį abiejose šalyse.

Šis projektas nebuvo tik trumpalaikis mandagumo vizitas, o jo sėkmę geriausiai įrodo realūs Prancūzijos klubo pokyčiai. Per dvejus bendradarbiavimo metus Auribeau bendruomenė fiziškai išaugo kelis kartus ir į aktyvias sportines veiklas įtraukė ištisas šeimas. Prancūzų karatekos ne tik aktyviai gilinosi į karate techniką, bet ir žengė į socialinius projektus – suorganizavo vietos valdžios palaikymo sulaukusius moterų savigynos bei nusikalstamumo prevencijos renginius. Negana to, prancūzų kolegos perėmė renginių vadybos patirtį, kurią iškart pritaikė praktikoje: Antibuose sklandžiai suorganizavo tarptautinį Europos tradicinio karate do instruktorių seminarą, pravėrė savo pirmąsias varžybas, treniruočių procesus papildė objektyviais testavimais ir jau dabar tikslingai ruošiasi teisėjauti artėjančiame pasaulio čempionate Kroatijoje 2026 m. spalį.

Giedrius Dranevičius: „Gero mokytojo misija – padėti kitiems tapti geresniems už tave“

Klubo „Lūšis“ steigėjas ir prezidentas, o kartu ir Pasaulinės tradicinio karate do sąjungos (WTKU) teisėjų komiteto narys, WBKA viceprezidentas Europos regionui bei LTKA prezidentas, juodojo diržo, 7 Dan’o meistras, Giedrius Dranevičius, Prancūzijoje nesijautė naujoku – tarptautinio mokytojo karjerą jis tęsia jau 20 metų ir yra mokęs beveik visuose kontinentuose. Visgi šis projektas turėjo savitą dinamiką.

“Mano, kaip tarptautinės klasės mokytojo amplua šiame projekte nebuvo nauja, tačiau kolegos mus priėmė neįtikėtinai šiltai, degė noru mokytis ir perimti gerąsias mūsų klubo patirtis. Vertinu šį procesą kaip labai sėkmingą ir naudingą abiems pusėms.

Dirbant su užsieniečiais ir skirtingų kultūrų atstovais, pirmiausia mokaisi būti lankstus, konkretus ir įsiklausantis. Per trumpą laiką privalai suprasti, kur egzistuoja spragos, ir surasti metodus, kaip jas užpildyti, kad tau išvykus procesas nenutrūktų. Gero mokytojo misija yra ne pačiam būti geram ir tuo puikuotis, o padėti mokiniams tapti geresniems, nei jie buvo iki susitikimo su tavimi.

Žvelgiant iš šalies, kovos menuose toks projektas Lietuvoje yra labai retas įvykis. Mūsų klubui tai – didžiulė garbė, įsipareigojimas, neįkainojama patirtis ir prestižas. Šiais metais pradėsime jau 34-ąjį veiklos sezoną. Kiekvienais metais investavome į savo kompetencijas, tą darome ir toliau, todėl tikrai žinome savo vertę, galimybes bei limitus. Smagu, kad mus pastebi kolegos iš viso pasaulio.

Galbūt matydami mūsų klubo pasiekimus ar sportininkų demostruojamus rezultatus, kažkas galvoja, kad mums tiesiog sekasi. Tačiau realybė kita. Metų metus patys mokėmės pas geriausius pasaulio tradicinio karate do mokytojus, dalyvavome kvalifikacijos kėlimo seminaruose, studijavome sporto universitetuose, investavome į save, į klubo lankytojų testavimui skirtą laboratoriją, bei testavimo protokolų kūrimą. Per šiuos dešimtmečius patyrėme visko –  sunkumų, kliūčių ar pagalių kaišiojimo į ratus, tačiau nemetėme pasirinkto kelio ir kryptingai ėjome link savo svajonių. Tik disciplina ir tikėjimas atveda žmones ar organizacijas ten, kur esame mes dabar. Sėkmės tame tėra keletas procentų, visa kita – disciplina ir darbas. Todėl šis pripažinimas atėjo natūraliai, nesivaikant trumpalaikių pergalių, bet kiekvieną dieną darant tai, kas artina mus link tikslo.“

Algirdas Albertavičius: „Tarptautinis bendravimas leidžia pamatyti savo veiklą iš kitos perspektyvos“

Klubo komandos narys, treneris, administratorius ir vadybininkas, juodojo karate do diržo meistras, Algirdas Albertavičius, klube dirbantis jau beveik 20 metų, Prancūzijos pietuose vykdytame projekte dalyvavo antrą kartą.

„Dalyvavimas šiame projekte man buvo labai įdomi ir prasminga patirtis. Kadangi Prancūzijos pietuose lankiausi antrą kartą, buvo ypač malonu dar kartą išbandyti save tarptautinėje aplinkoje ir vėl susitikti su žmonėmis, kuriuos vienija meilė karate do menui bei darbas su vaikais ir suaugusiais.

Didžiausią įspūdį paliko galimybė dalintis patirtimi. Mūsų klubas turi sukaupęs nemažai žinių apie treniruočių organizavimą bei darbą su įvairiomis amžiaus grupėmis, todėl buvo smagu jas bei savo idėjas perduoti Prancūzijos kolegoms. Per dvi savaites turėjome visko: seminarų, treniruočių, varžybų ir daug neformalaus bendravimo. Laikas prabėgo greitai, bet paliko puikias emocijas. Tai leido tobulėti profesionaliai ir geriau pažinti kitą kultūrą.

Prancūzijos pietūs – nuostabus kraštas, kuriame pavyko suderinti prasmingą veiklą su šalies pažinimu ir gamta. Labai patiko ir patys partneriai. Jie atviri, draugiški ir nuoširdūs. Manau, kad būtent žmonės ir tarpusavio ryšys yra viena svarbiausių „Erasmus+“ projektų dalių.

Po projekto išsivežu daug naujų idėjų ir motyvacijos. Supratau, kad dalijimasis savo patirtimi su kitais yra ne mažiau vertingas nei mokymasis iš jų. Kiekvienas klubas ir treneris turi savitą požiūrį, o tarptautinis bendravimas leidžia pamatyti savo veiklą iš kitos perspektyvos bei atrasti naujų būdų augti. Išsivežu daug gražių prisiminimų, naujų pažinčių ir dar didesnį norą tęsti bendradarbiavimą. Jei bus galimybė, būtinai dalyvausiu vėl – tai puikus šansas tobulėti tiek sportinėje srityje, tiek asmeniškai.“

Rasa Ožkinytė: „Po šio etapo mūsų komandos baterijos yra visiškai įkrautos“

Ilgametė klubo komandos narė, administratorė ir techninių IT sprendimų siela, Rasa, pastebi akivaizdų projekto kokybinį šuolį žvelgiant iš laiko perspektyvos.

„Pirmasis etapas Prancūzijoje prieš dvejus metus buvo daugiau teorinis – su pristatymais ir diskusijomis, o šis etapas maksimaliai orientuotas į praktinius aspektus: seminarus, teisėjavimą, varžybų organizavimą. Kaip ir prieš dvejus metus, taip ir šiemet šį „Erasmus+“ projektą vertinu kaip itin sėkmingą ir prasmingą patirtį. Jei pirmojo etapo metu dar jaučiau tam tikrą nerimą bei nežinomybę, tai šis etapas atnešė kur kas daugiau profesinio užtikrintumo ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Didžiausias šio projekto įdomumas – neįkainojama tarptautinė patirtis ir kultūriniai mainai. Džiaugiuosi, kad organizacinė dalis ir bendradarbiavimas vyko visiškai sklandžiai, todėl su jokiais rimtesniais iššūkiais ar nesklandumais susidurti neteko.

Vertindama šį dvejų metų etapą, matau kelias pagrindines vertes: asmeniškai parsivežtas naujas patirtis ir maksimaliai praplėstą akiratį, apčiuopiamą naudą mūsų klubo veiklai, akivaizdų bendros komandos sustiprėjimą ir, žinoma, išskirtinai tvirtą tarptautinį ryšį su partneriais, kuris peraugo į ilgalaikę profesinę bendrystę.

Mūsų bendruomenei noriu perduoti paprastą žinutę: judėjimą pirmyn užtikrina tik naujos patirtys ir nuolatinė naujų iššūkių paieška. Šis projektas įrodė, kad nuoseklus darbas su užsienio partneriais leidžia mums nuolat atsinaujinti. Tęstinumas mums reikalingas tam, kad tos naujos patirtys taptų mūsų stiprybe, o noras ieškoti iššūkių – natūraliu mūsų klubo varikliu.

Apie jokį poilsį po projekto net nekyla minčių! Priešingai – po šio etapo mano „Erasmus+“ baterijos yra visiškai įkrautos, o galvoje jau sukasi naujos idėjos. Ši patirtis suteikė tiek daug energijos, kad visa mūsų komanda jau dabar nekantriai laukia naujų galimybių ir iššūkių. Tikrai nesiruošiame sustoti, tad judėsime su klubu tik pirmyn!“

Jūratė Dranevičienė: „Projektas tik prasidėjo – tai buvo tik pradiniai bendradarbiavimo etapai“

Klubo direktorė, steigėja nuo 1993 metų ir pagrindinė šio projekto sumanytoja bei organizatorė Jūratė Dranevičienė puikiai mato visą paveikslą nuo pat idėjos gimimo.

„Šis projektas bei jo turinys auga ir vystosi mažais žingsneliais. Pirmais metais pradėjome nuo bendrų teorinių žinių, kurios apėmė labai plačią informaciją, tokią kaip klubo veiklos principai, poreikiai, teisiniai aspektai, komunikacijos principai. Sekančiais metais, jau atsiradus daugiau žmonių partnerių klube, buvo galima pradėti kalbėti apie kasdieniame darbe pritaikomus dalykus: grupių sudarymą, amžiaus grupes, sutartis su klientais, bendradarbiavimą su institucijomis ir kita. Vėliau jau galėjome kalbėti apie klubo vietinių ar tarptautinių renginių organizavimą.

Kaip vadovei, man buvo ypatingai malonu bendradarbiauti su prancūzų partneriais iš „Ichi Gan Karaté Traditionnel – IGKT“, kurie viską daro atsakingai ir nuoširdžiai. Jų komunikacija itin greita ir aiški. Tai nuima didelę dalį sunkiųjų projekto vadybos darbų, kurie dažnai vilkina ir trikdo veiklas.

Projektas pilnai baigtas? Manau, kad tai buvo tik mūsų bendradarbiavimo pradiniai etapai. Aš mintyse jau turiu vaizdą tolimesnių projektų, ką kartu su šiuo klubu galime nuveikti. Juk jie augs, stiprės, kils jų techninis lygis, o tai natūraliai atvers naujų iššūkių bei galimybių mums visiems. Tarptautinės patirtys ir jų tęstinumas „Lūšiai“ bei mūsų sportininkų tėveliams yra gyvybiškai svarbūs, nes jie tiesiog neleidžia užsistovėti vietoje.“

Hermis Dranevičius: „Darbas ir disciplina svarbiau nei talentas siekiant aukštumų“

Savo įžvalgomis apie projektą, karate filosofiją ir nepertraukiamą kartų patirtį dalinasi Lietuvos, Europos bei pasaulio tradicinio karate do čempionas, klubo rinktinės programos vadovas, treneris ir tarptautinės klasės teisėjas Hermis Dranevičius, 3 Dan.

– Hermi, bendrų treniruočių metu dalinaisi aukščiausio lygio technika su užsienio kolegomis. Kaip pats matai šį projektą – ar tai buvo labiau sportiniai mainai, ar kažkas giliau?

– Karate do man visada buvo kur kas daugiau nei tiesiog sportas – tai menas ir gyvenimo kelias. Važiuoti ir dalintis patirtimi su tokiais žingeidžiais kolegomis iš Prancūzijos yra didžiulė dovana. Jie sugeria kiekvieną pastabą. Ant tatamio greitai supranti, kad tikrasis meistriškumas gimsta ne iš prigimtinio talento, o iš kasdienio darbo ir geležinės disciplinos. Būtent šią žinutę ir norėjome jiems palikti.

– Esi pasiekęs skambių pergalių pasaulyje. Ko ši tarptautinė mokymo patirtis tave išmokė kaip sportininką ir trenerį?

– Ji priminė vieną svarbiausių tiesų: gyvenime ir kovos menuose svarbiausia yra niekuomet neužriesti nosies ir nuolatos tobulėti. Pergalės, žinoma, džiugina, tačiau būtent iš pralaimėjimų bei sunkių akimirkų mes išmokstame daugiausiai. Analizuodamas savo klaidas tu augi. Šį požiūrį stengiuosi perduoti ir savo mokiniams Prancūzijoje bei Lietuvoje.

– Tavo tėtis Giedrius Dranevičius visą gyvenimą paskyrė karate ugdymui. Ką tau asmeniškai reiškia tęsti šią misiją kartu su juo?

– Man tai yra didžiulė garbė ir atsakomybė. Mano misija – ugdyti jaunąją kartą, diegti jiems vertybes, discipliną ir pagarbą, ką ir visą gyvenimą darė bei daro mano tėtis. Matyti, kaip mūsų šeimos ir klubo puoselėjama metodika peržengia Lietuvos sienas ir padeda keistis Prancūzijos klubo bendruomenei, yra geriausias įrodymas, kad einame teisingu keliu.

Draugystė, kuri vienija Europą

Nors oficialus „Erasmus+“ projektas baigėsi, užsimezgęs ryšys niekur dings. Prancūzų svetingumas, nuoširdus priėmimas ir bendras darbas ant tatamio sukūrė tvirtą asmeninę trenerių bei sportininkų draugystę, kuri tęsis ir toliau.

Esame nuoširdžiai dėkingi Europos Sąjungai už tokias mobilumo galimybes. Jos ne tik praplečia visų akiratį, bet ir realiai vienija Europą bei jos žmones tokiu sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu. Pirmieji etapai įveikti, prancūzų klubas sėkmingai auga, o „Lūšis“ jau ruošiasi naujiems tarptautiniams iššūkiams!