📆 2026 01 15 | Šią mūsų klubo mokytojų išvyką į Japoniją galima pavadinti grįžimu prie šaknų, ištakų. Tekančios saulės šalis ilgą laiką buvo labai uždara ir atsiribojusi nuo viso pasaulio su savo unikalia kultūra, požiūriu į gyvenimą, menus. Tik 19 a. viduryje Japonija po truputį pradėjo atsiverti pasauliui.  Šiandien ši nuostabi šalis, kuri vienu metu buvo antroji pasaulio ekonomika, tapo įvairių šalių turistų traukos vieta. Mūsų mokytojai su šios šalies kultūra tiesiogiai susiję 40 metų. Jų noras pažinti šią šalį ir jos kultūrą dar giliau, padovanojusią vakarų civilizacijai puokštę įvairių menų bei technologijų  ir atvedė juos į šią šalį.

Šį kartą pažintinės kelionės tikslas buvo ne tik pagrindinė Japonijos sala. Mokytojas Giedrius labai norėjo aplankyti Okinavą, kurioje ir gimė tradicinis karate do. Kelionės tikslas buvo prisilieti prie ištakų, praplėsti savo požiūrį, susitikti su dar gyvais esančiais Okinavos karate meistrais, kurie mena gyvą istoriją ir padiskutuoti apie karate do  vystymąsi ir jos dabartinę kryptį, misiją. Tad pakalbinome juodojo diržo, 7 Dan’o mokytoją, Giedrių Dranevičių.

Jei trumpai įmanoma apibrėžti, kas yra ta Japonija jums, kurią šiandien atranda vis daugiau, ir daugiau žmonių? „Jei trumpai: pagarba, saugumo jausmas, kokybė, meilė ir kruopštumas savo atliekamam darbui, sveikas maistas, švara, puikus visuomeninis transportas ir tvarka. Tvarka visur – gatvėse, viešbučiuose, metro stotyse, kavinėse.

Ar pavyko kelionėje praturtinti ir taip turtingą savo profesinį bagažą? “Tikrai taip. Nesvarbu kokį bagažą turime, svarbu ar mes vis dar žingeidūs, norintys mokytis, esame atviri naujoms žinioms, informacijai, galų gale tiesai, kad ir kokia nepatogi ar keičianti mūsų senus įsitikinimus ar nuostatas būtų. Man ši kelionė, į kurią vykau atvira širdimi, paliko labai didžiulį įspūdį. Vienareikšmiškai – tik pozityvų.

Ką įvardintumėte kaip kelionės momentą „WOW“? „Turiu tokį momentą. Ir tai ne muziejai, kurie buvo nuostabūs, ne maistas, kuris užburia savo paprastumu, kokybe ir skoniu, dangoraižiai ar be galo be krašto besitęsianti Tokijo panorama ar Okinavos salos laukinė gamta. Tas momentas, tai susitikimas su mokytoju, 10 Dan‘o meistru, Tetsuhiro Hokama, su kuriuo pirmą kartą teko pasimatyti prieš 12 metų. Laikas praleistas su juo jo šventovėje (dojo, kurioje yra ir jo paties įkurtas karate istorijos muziejus) buvo WOW! Keletą valandų nuoširdžių pokalbių, dalijimosi atsiminimais, karate do istorijos naujais ir mums nežinomais faktais, „longevity“ patarimais, techninėmis karate do tema diskusijomis ir prisilietimas prie kaligrafijos meno šį susitikimą pavertė unikalia patirtimi, kurią galima apibūdinti kaip „WOW“. Nerealu, kuomet 82 metų amžiaus žmogus, antropologijos ir istorijos mokslų daktaras, kūno rengybos ir sporto magistras, parašęs eilę istorinių knygų apie karate do evoliuciją vis dar spinduliuoja energija, skleidžia vidinę šviesą ir puikiai orientuojasi geopolitinėje situacijoje. Aš irgi norėčiau taip jaustis sulaukęs aštuoniasdešimties. – šysodamasis baigė pokalbį Giedrius.

Daugiau žinių ir informacijos tikimės sulaukti iš mokytojų treniruočių bei seminarų metu. Smagu, kad mūsų mokytojai išlieka žingeidūs, ieškantys ir norintys tobulėti.

Dėkojame Giedriui už pokalbį ir sakome iki pasimatymo ant tatamio 🙂