2024 10 31   

      Spalio 22 -27 dienomis Ispanijoje, Cambrils mieste vyko visų tradicinio karate do stilių be svorio kategorijų „Pasaulio tradicinio karate do čempionatas 2024”, kuris aukso raidėmis bus įrašytas į Lietuvos sporto istoriją! Čempionatą organizavo pasaulinė tradicinio karate do federacijų sąjunga (WTKU), kurios narėmis yra 5 įvairius tradicinio karate do stilius kuruojančios pasaulinės federacijos.

      Lietuvos sportininkė, Darija Jočytė, pirmą kartą Lietuvos istorijoje suaugusiųjų moterų amžiaus grupėje iškovojo aukso medalį indvidualios kumite (laisva kova be svorio apribojimų) rungtyje! Labai arti auksinės pakylos buvo ir legendinė Lietuvos tradicinio karate sportininkė, Kristina Kacevičiūtė, kuri 2008 m. Vilniuje vykusiame pasaulio tradicinio karate do čempionate paskutinę kovos sekundę padarė lemtingą klaidą ir pergalę tuomet šventė Ukrainos atstovė.

      Lietuvą šiame čempionate 5 – iose amžiaus grupėse atstovavo 29 tradicinio karate do sportininkai, ir ant pakylų lipo net 15 iš jų. Vieniems pritrūko sėkmės, kitiems pasirengimo, tačiau neįkainuojamos patirties įgavo visa Lietuvos tradicinio karate do nacionalinė komanda.

       Suaugusiųjų amžiaus grupėje startavo 9 Lietuvos atletai, kurių tarpe sensasiją sukėlė Darija Jočytė iš klubo „Lūšis“ (treneriai: Giedrius Dranevičius, Hermis Dranevičius), indvidualioje kumite rungtyje (laisva kova be svorio apribojimų) įveikusi visas favoritėmis laikomas varžoves. Jau pirmoje kovoje klubo „Lūšis“ auklėtinė padarė stiprų pareiškimą varžovėms nugalėdama labai patyrusią sportininkę, 2023 metų Europos kumite čempionę, Yevheniia Yantsevych iš Ukrainos. Pakeliui į finalą lietuvaitė užtikrintai įveikė dar keletą varžovių, tarp kurių buvo ir garsi Italijos sportininkė Silvia Bonaccorso, bei Lenkijos atstovė Magdelena Mielnik. Pasiekusi finalą D. Jočytė į kovą stojo su dar viena šios rungties favorite Marta Czapka. Nuostabi kova, charakterio tvirtumas, savo kovos braižo primetimas oponentei leido Darijai sukurti stebuklą – pirmą kartą Lietuvos istorijoje iškovoti aukso medalį moterų kategorijoje, indvidualioje kumite rungtyje!

      Šia pergale Darijos Jočytės  pasirodymas čempionate nesibaigė. Kiek vėliau sportininkė su komandos draugėmis – Nika Bukolovaite (klubas „Sanrei“), Dominika Verscoka (klubas „Takami“) ir Regina Jodko (klubas „Lūšis“) stojo į kovas komandinėje kumite rungtyje, kurioje šis kvartetas iškovojo sidabro medalį tik finale nusileidusios pasaulio čempionato favoritėms iš Lenkijos.

      Pakalbinome jaunąją pasaulio čempionę apie jos pačios įspūdžius šiame čempionate.

      Ar tikėjaisis tokių aukštų rezultatų šiame pasaulio čempionate? Juk suaugusiųjų amžiaus grupėje tokio rango varžybose startavai pirmą kartą? „Tiesą sakant visiškai nesitikėjau. Važiavau į šias varžybas neturėdama lūkesčių, norėjau pasitikrinti savo jėgas su kitomis varžovėmis ir apie laimėjimus nelabai galvojau. Tai labai rimta grupė, kurioje visos sportininkės yra tituluotos ir žinomos. Man vis dar sunku suprasti ir patikėti, kad pavyko man tai pasiekti.“ – atsakė Darija Jočytė.

      Atrankose teko susidurti su labai pajėgiomis ir tituluotomis varžovėmis, kurios buvo laikomos šio čempionato favoritėmis. Kaip jauteisi kovodama su jomis? „ Kovoti su šiomis varžovėmis buvo nuostabi patirtis. Anksčiau aš jas stebėdavau varžybose ir jos man buvo kaip siekiamybė, pavyzdys, o dabar teko akis į akį su jomis susidurti, kovoti. Šios kovos man padovanojo be galo daug patirties, daug pamokų išmokau. Tiesa, su baime susitvarkyti buvo nelengva, teko kovoti su priešininkėmis, kurių labiausiai bijojau. Pirmame rate kvojau su Ukrainos sportininke, kuri mano nuomone buvo stipriausia šioje grupėje. Daug vilčių neturėjau ir negalvojau, kad galiu įveikti tokią tituluotą varžovę. Kova buvo labai sunki, atidaviau viską ką turėjau. Man atrodė, kad čia ir yra mano finalas! Man ir dabar taip atrodo, nors tai buvo pati pirma kova. Pirma, tačiau viena rimčiausių mano turėtų kovų, kurią pavyko laimėti. Toliau sekė ne ką lengvesnės kovos, o finale laukė dar viena favoritė, labai stipri ir tituluota Lenkijos sportininkė. Finale turėjome labai aršią dvikovą ir man pavyko ją įveikti tik per papildomai pridėtą laiką. Tai buvo puikus startas naujoje amžiaus grupėje, tačiau turiu dar daug kur tobulėti. – kukliai apie savo pasiekimus pasakojo Darija.

      Kaip sekėsi ruoštis varžyboms, ką galėtum išskirti, kas tau svarbiausia? „Ruošimosi principas nesikeitė, jie toks pats kaip visada. Ruošėmės su visa komanda kaip ir kitoms varžyboms. Daug praleistų valandų salėje, daug įdėto darbo kuris ir padovanoja rezultatus. Esu nuoširdžiai dėkinga nuostabiems treneriams – Giedriui Dranevičiui ir Hermiui Dranevičiui. Be jų sunkaus darbo ir didelio atsidavimo man nebūtų pavykę pasiekti tokių rezultatų ir atsidurti ten, kur dabar esu.“ – atsakė D. Jočytė.

      Ar jautei trenerių, komandos bičiulių palaikymą? Ar jis apskritai tau svarbus? „Dar ir kaip jaučiau! Palaikymas buvo nerealus! Labai dėkinga savo klubui „Lūšis“ bendruomenei, treneriams, draugams ir apskritai visai tradicinio karate do bendruomenei už tokį nuoširdų ir stiprų palaikymą. Man jis labai daug reiškė. Ačiū jums!” – nuoširdžiai nuskambėjo atsakymas iš pasaulio čempionės lūpų.

      Ar suvoki ką tu pasiekei? Juk tai istorinė Lietuvos pergalė! Iki šiol tradicinio karate do čempionatuose nei viena Lietuvos kovotoja nebuvo užkopusi ant auksinės pakylos. Aukščiausias prabos lietuvaičių moterų pasiekimas buvo 2007 metų Europos čempionato auksas, kurį iškovojo legendinė Lietuvos tradicinio karate do sportininkė Kristina Kacevičiūtė. Ką tau asmeniškai reiškia ši pergalė? „Vis dar labai sunku suvokti ir patikėti kokį titulą iškovojau. Manau, kad tai buvo staigmena tiek man, tiek priešininkėms, tiek aplinkiniams. Man šis pasiekimas reiškia be galo daug. Ir man ne titulas svarbiausia, o patirtis. Ji neįkainojama! Įrodžiau sau dar kartą, kad visas įmanoma, net jei to mažiausiai tikiesi.“- trumpai ir aiškiai savo poziciją suformulavo D. Jočytė.

      Suaugusiųjų amžiaus grupėje sėkmingiausi mūsų šalies sportininkams buvo komandiniai startai. Nors Lietuvos rinktinės sportininkai pasirodė labai gerai ir indvidualiose kovose, tačiau daugiau medalių ten iškovoti nepavyko. Vienas tituluočiausių Lietuvos atletų, Hermis Dranevičius, indvidualioje kata rungtyje tik 0,1 balo finale atsiliko nuo sportininko iš Ukrainos, Yevhen Buzinskiy ir užėmė garbingą 4 vietą, kitas Lietuvos atstovas, Denis Balinskis liko geriausiųjų sportininkų aštuntuke, kas byloja apie puikią Lietuvos tradicinio karate do mokyklą. Daug kur indvidualiose rungtyse Lietuvos sportininkams pritrūko tik vienos pergalės iki podiumo. Daugeliu atvejų sportininkams pritrūko tiesiog sėkmės, kai kuriais atvejais – meistriškumo.

      Lietuvos suaugusiųjų trijulė, Deividas Samulis (VKM), Denis Baliskis (Karateka) ir Vadim Akimov (Sanrei) komandinės kata rungtyje iškovojo sidabro medalius, o D. Balinskio ir D. Samulio duetas dar parvežė vieną 3 vietos medalį į Lietuvą – vyrų komandinės En Bu (režisuota kova) rungtyje.

      Jaunimo amžiaus grupėje (18 – 20 m.) indvidualiose rungtyse puikiai pasirodė dar viena Lietuvos atstovė, Nika Bukolovaitė (treneris Vadim Akimov) iš klubo „Sanrei“. Sportininkė iškovojo du bronzos medalius indvidualiose kumite ir fuku-go (miksuoti kata ir kumite startai) rungtyse.

      Jaunių amžiaus grupėje (16 – 17 m) puikiai sekėsi „Karateka“ klubo atstovui, Joriui Keriui (treneris Denis Balinkis). Jis irgi į Lietuvą veža iškovotus du bronzinius apdovanojimus indvidualiose kumite ir fuku-go rungtyse. Arti medalių buvo ir šios amžiaus grupės komandinės kata rungties dalyviai Mantas Puplesis, Joris Inčirauskas ir Adomas Rudys (treneris Hermis Dranevičius) atstovaujantys klubą „Lūšis“. Po šios rungties, jie buvo paskelbti kaip 3 vietos laimėtojai, tačiau prieš pat lipant ant podiumo atsiimti apdovanojimų, techninis komitetas pastebėjo balų skaičiavimo klaidą. Po korekcijos mūsų sportininkai 0,2 balo atsiliko nuo Israelio komandos ir deja, bet ant podium lipo kiti.

      Jaunučių amžiaus grupė žada Lietuvai puikią pamainą ateityje! Komandinės kata rungtyje Kirijana Gastevič, Judrė Zataveckaitė ir Darja Radzevič (treneris Denis Balinskis) iškovojo 3 vietą, komandinės kumite rungtyje, taip pat 3 vietą komandinės kata rungtyje iškovojo šis jaunučių merginų sąstatas – Gabriela Buslovič (trenerė Dominika Versocka), Kirijana Gastevič, Darja Radzevič ir Kotryna Lapinaitė (treneris Norbertas Motiejūnas). iš klubo “Danas”. Jaunučių duetas puikiai pasirodė ir komandinės En Bu rungtyje. K. Gastevič poroje su Daniel Atminis (treneris Denis Balinskis) pasidabino pasaulio čempionato bronzos medaliais. Dar vieną 3 vietos medalį indvidualioje kumite rungtyje iškovojo K. Gastevič, kuri šiame čempionate startavo net 6 skirtingose kategorijose.

      Šiais metais pirmą kartą buvo atidaryta dar viena amžiaus grupė, kurioje suaugusiųjų rungtyse startavo 12 – 13 metų vaikai. Šioje amžiaus grupėje puikiai pasirodė Esmilė Česevičiūtė (treneris Denis Balinskis) iškovojusi indvidualiose rungtyse visų trijų spalvų medalius ir tapusi Kata rungties pasaulio čempione. Fuku-Go rungtyje Esmilė iškovojo antrąją vietą, o indvidualioje kumite rungtyje liko 3 vietoje.

      Kartu su šiuo renginiu vyko ir Pasaulio tradicinio karate do vaikų varžybos. Jose dalyvavo šešių Lietuvos tradicinio karate do klubų sportininkai: “Tikslas”, “Karateka”, “Sanrei”, “Vilniaus karate mokykla”, “Takami” ir “Lūšis“. Vaikų varžybose puikiai pasirodė dauguma Lietuvos jaunųjų sportininkų. Ne visi lipo ant nugalėtojų pakylų, tačiau patirties, pergyvenimo ir stiprių emocijų užteko visiems. Mūsų klubo jaunieji sportininkai treniruojami Hermio Dranevičiaus pasirodė įspūdingai. Viltė Stundžytė iškovojo du sidabro medalius indvidualioje kata ir kumite rungtyse, Mykolas Stundžia iškovojo sidabro medalį kata ir bronzos medalį kumite rungtyse, Vytis Motiejus Baranauskas į Lietuvą parvežė bronzos medalį indvidualioje kata rungtyje. 

      Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr treneris, Giedrius Dranevičius, apie startus šiame čempionate kalbėjo taip: “Didelis renginys. Didžiulė konkurencija. Tradicinio karate do lygis pasaulyje išaugęs labai stipriai. Mūsų sportininkai demonstravo tvirtą charakterį ir labai aukštą meistriškumą. Buvo klaidų ir iš sportininkų pusės, buvo klaidų ir iš teisėjų bei organizatorių pusės, tačiau turbūt jų visuomet buvo ir bus. Ką galime mes, tai tik pasidaryti išvadas, pasikoreaguoti treniruočių programas ir tobulėti toliau. Medaliai blizga tik tol, kol stovime rampų šviesoje ant pakylos. Vėliau jie dulka stalčiuose, spintose, o mes tobulėjame toliau. Tradicinio karate do varžybų tikslas – shiai, kas reiškia “testuokime vieni kitus”. Kuomet su tokiu požiūriu eini į varžybas, pralaimėti tiesiog neįmanoma. Bet kokiu atveju pasitikrini savo įgūdžius, padedi mokytis varžovams, o rezultatai ateina savaime. Jei ne dabar tai vėliau. Mano požiūriu, svarbiausias yra patstreniruočių procesas, kurio metu transformuojame savo charakterius, o neįveikiami dalykai tampa įveikiamais. Dėkoju Lietuvos nacionalinės rinktinės sportininkams bei jų treneriams už įdėtą darbą ir džiaugiuosi matydamas, kad mūsų bendruomenės meistriškumas kiekvienais metais tik auga.”