📆 2025 07 10 |Ar kada nors pagalvojote, kad mokymasis niekada nesibaigia? Tradicinio karate do klubas „Lūšis“ tuo gyvena jau daugiau nei tris dešimtmečius. 2025-aisiais mūsų komanda žengė dar vieną svarbų žingsnį tarptautinio bendradarbiavimo kelyje – pradėjo vieną iš 2025/2026 metų projekto etapų pietų Prancūzijoje, Auribeu miestelyje, kuris tapo įsimintinu nuotykiu ir turtingu patirtimis bagažu mūsų kolektyvui. Šį projektą finansavo Europos Sąjunga.
Šio etapo projekto esmė – tobulinti darbo metodikas su treneriais, kurie dirba su įvairių amžiaus tarpsnių sportininkais, mokytis organizuoti klubo renginius (varžybos, testavimai, paskaitos, seminarai, bendruomenės tarpusavio ryšių stiprinimo renginiai ir tt.) ir įgyvendinti pirmąjį etapą tarptautinės klasės teisėjų rengimo programoje. „Mes tikime, kad tik dalindamiesi žiniomis galime patys augti ir auginti kitus,“ – sako klubo vadovas Giedrius Dranevičius, juodojo diržo 7 Dan meistras.
Kai idėja tampa tikrove
Kiekvienas projektas prasideda nuo minties, kuri randa savo vietą tarp darbų, tikslų ir žmonių.
– Giedriau, kaip gimė ši iniciatyva?
„Kaip ir visos mūsų idėjos – darant. Su Sylvain Joun pažįstami daug metų. Matydamas jo ir kolegų entuziazmą, aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose, norą mokytis, augti, tobulėti supratau, kad mes su komanda galime jiems padėti. Keletas pokalbių online, kurių metu išsiaiškinome jų poreikius ir po kelių mėnesių mes jau stovėjome ant tatamio Auribeu miestelyje. Tokie projektai įvyksta, kai susitinka noras dalintis ir turėjimas ką duoti, noras mokytis ir tobulėti bei nuoširdus tikėjimas, kad tai, ką darome ir kuriame kartu, turi prasmę.“
Tarptautinis bendradarbiavimas – kelias į augimą
Projektas buvo suplanuotas preciziškai ir atsakingai. Šiame etape dalyvavo mūsų klubo mokytojai ir treneriai – Giedrius ir Hermis Dranevičiai, Rugilė Dabregaitė, Jūratė Dranevičienė. Mus draugiškai sutiko mūsų projekto partneriai ir kolegos iš Prancūzijos – Sylvain Joun ir Sophie Roose. Džiaugiamės, kad klubo komandoje atsispindi mums labai svarbios vertybės – lyčių lygybė, demokratija, komandinė dvasia, noras tobulėti, noras dalintis ir kurti kartu.
Abi pusės dalinosi patirtimi, gilinosi į treniravimo metodikas, aptarė sportininkų testavimo rezultatus, kalbėjo apie klubo valdymo principus, renginių naudą, prasmę ir organizavimo niuansus. Viskas vyko pagal planą, tačiau kartu ir labai organiškai – nuo treniruočių iki šiltų vakarų, kai diskusijos apie sportą persikeldavo prie arbatos ar vietos sūrių lėkštės.
Sylvain Joun: „Mūsų klubas išaugo dėl bendro darbo“
Prancūzijos klubo vadovas Sylvain Joun šypsosi kalbėdamas apie projekto rezultatus:
– Sylvain, kaip vertinate bendradarbiavimą su Lietuvos komanda?
„Tai daugiau nei projektas – tai draugystė. Po pernai metų bendro darbo mūsų klubas išaugo: pritraukėme naujų narių, sustiprinome treniravimo sistemą, o dabar dar ir pradėjome ruošti teisėjus tarptautinei veiklai. Labai vertinu Lietuvos komandos atvirumą ir profesionalumą. Jų patirtis įkvėpė mus judėti pirmyn .Džiaugiamės, kad čia tik pradžia, vienas iš etapų, kuris mus ir vėl labai praturtino.“
Sophie Roose: „Įkvėpė struktūra ir požiūris į sportininkus“
Sophie Roose, 3 Dan meistrė, šį sezoną prisijungusi prie Prancūzijos klubo trenerių komandos, patyrė tikrą profesinį šuolį:
– Sophie, ką jums asmeniškai davė šis projektas?
„Tai buvo nuostabi pradžia. Pamačiau, kaip galima dirbti struktūruotai, nuosekliai, atsižvelgiant į kiekvieno sportininko amžių ir galimybes. Mane labai sužavėjo sportininkų testavimo sistema – ji padeda ne tik treneriui, bet ir motyvuoja sportininkus. Jaučiuosi įkvėpta ir pasiruošusi šias žinias taikyti praktikoje.“
Rugilė Dabregaitė: „Įkvėpė smalsumas ir noras mokytis“
Jauniausia projekto komandos narė, Rugilė Dabregaitė, rūpinosi organizacine dalimi ir vedė paskaitas apie klubo renginių organizavimą bei jų viešinimą.
„Didžiausia šio projekto vertė – žmonės. Prancūzų kolegos buvo nepaprastai smalsūs, ištroškę žinių. Kiekviena diskusija buvo gyva, o kiekvienas klausimas rodė jų norą tobulėti. Man asmeniškai tai buvo ir mokykla, ir įkvėpimas vienu metu. Džiaugiuosi, kad galėjau pritaikyti žinias, kurias įgyjau studijuodama Lietuvos Sporto Universitete ir dirbdama tradicinio karate do klube „Lūšis“.“
Komandinė dvasia ir kultūrinė patirtis
Projekte dalyvavęs Hermis Dranevičius prisimena:
„Labiausiai įstrigo jausmas, kad esame viena komanda. Net nepaisant kalbos barjero, visi siekėme bendro tikslo. Tokia atmosfera augina mus visus ne tik kaip sportininkus, bet ir kaip žmones.“
Jūratė Dranevičienė pridūrė:
„Kiekvienas vakaras Prancūzijoje buvo lyg kelionė į kitą pasaulį – istorijos apie jų gyvenimą, klubą, svajones. Sportas sujungia daug daugiau nei tik judesius ant tatamio.“
Europa jungia per sportą
Projektas buvo finansuotas Europos Sąjungos, klubo „Lūšis“ bei Prancūzijos partnerių lėšomis.
Pasak Giedriaus Dranevičiaus:
„Europos Sąjungos projektai suteikia papildomą galimybę įgyvendinti idėjas platesniu mastu. Tokie projektai kuria tvirtą bendruomenę, o mums – privilegiją būti jos dalimi. Taip pat jie labai prisideda prie gilesnės integracijos proceso į Europos Sąjungą, padeda pažinti vakarietiškas vertybes, jų kultūrą, skatina gerbti skirtingus požiūrio kampus. “
Dalindamiesi žiniomis, tampame stipresni
Šios dvi savaitės Prancūzijoje paliko daugiau nei prisiminimus:
- sustiprintos treniravimo metodikos;
- sudėti pamatai renginių organizavimui bei viešinimui;
- pradėta ruošti tarptautinės klasės teisėjų karta;
- užmegzti ilgalaikiai tarptautiniai ryšiai;
Auribeu miestelio tatamis prisimins šią draugystę dar ilgai – einant bendradarbiavimo keliu Europa tampa šiek tiek mažesnė, o mūsų ryšiai – dar stipresni.
