2024 11 12     Lapkričio 8 – 10 dienomis, Brno (Čekija) vyko Europos Budo Karate instruktorių stovykla, kurioje dalyvavo 70 registruotų Europos tradicinio karate do instruktorių. Šioje stovykloje mokėsi ir 4 mūsų šalies Budo karate mokytojai.

     Lietuvą tarptautiniuose mokymuose atstovavo Giedrius Dranevičius ir Hermis Dranevičius iš klubo „Lūšis“, Luklas Kvedys iš klubo „Tikslas“ ir Giedrius Motiejūnas iš klubo „Danas“.

     Seminarą vedė ilgametis Mokytojo Hidetakos Nishiyamos (1928 – 2008) auklėtinis, 8 Dan‘o meistras Avi Rokah, kuris šiuo metu gyvena ir moko Los Angele, JAV.

     Tris dienas instruktoriai analizavo fundamentalius tradicinio karate do principus bei jų taikymą, aptarė kai kuriuos mokymo metodus, kartu dirbo, keitėsi patirtimi, daug bendravo tarpusavyje. Visiems laikas praleistas kartu buvo tiesiog neįkainojamas!

     Pasidomėjome, kokie įspūdžiai, kokios mintys po šio susibūrimo liko mūsų klubo vadovui, Giedriui Dranevičiui? „Tai laikas skirtas mokytis, skirtas studijuoti, skirtas keistis patirtimi su geriausiais savo srities specialistais iš visos Europos. Aš daug kartų kartojau, tačiau dar kartą norėčiau priminti tiek sau, tiek ir kitiems, kad mokytojas yra ne tas žmogus, kuris tik parodo mokiniui kryptį, kuria mokinys turėtų eiti, o pats sėdi ant sofos. Mokytojas tai žmogus, kuris keliauja kartu su savo mokiniais, kaip gidas eina keletą žingsnelių priekyje jų ir savo pavyzdžiu įkvepia mokinius sekti paskui. Man mokytojas, tai visų pirma žingeidus mokinys, visuomet trokštantis žinių, gilesnio supratimo, nuolatos ieškantis ir tobulėjantis. Mokytojas, kuris netobulėja, sustoja kelio viduryje, pradeda jaustis nesaugiai, nes mokiniai jam lipa ant kulnų ir vietoj to, kad pasitrauktų ir užleistų jiems kelią, jis tampa kliūčių kūrėju, progreso stabdžiu ar politiku, blogąja to žodžio prasme. Aiškiai suvokdamas šią tiesą, kurią man įskiepijo mano Mokytojas H. Nishiyama, darau viską, kad išlikčiau žingeidus, besimokantis, galintis dalintis su kitais ir padėti. Todėl įspūdžiai po šios stovyklos tik patys geriausi. Turėjome puikią mokymo programą, labai gilų mokymą, kuris buvo skirtas min. 2 Dan juodojo diržo ir aukštesnio lygmens meistrams, kurie turi savo mokyklas ar dirba instruktoriais savo šalyse. Tai profesionalai, kurie studijuoja šį savigynos meną ilgą laiko tarpą (nuo 15 iki 40 ir daugiau metų). Pagalvokite patys, kokio lygio žinias turi pateikti žmogui, kuris studijuoja discipliną keletą dekadų? Čia ne naujokus palinksminti turint minimalias kompetencijas ar apskritai jų neturint. Publika itin reikli, pasiekusi didelį meistriškumą savo srityje, tad jiems reikia atitinkamo lygio mokymų. Ir mes šioje stovykloje tokius mokymus turėjome.“ – išplėsta forma atsakė G. Dranevičius.

      Klausant jūsų natūraliai kyla dar vienas klausimas. Iš tiesų, labai įdomu ką naujo dar galima išmokti, jei tokį ilgą laiko tarpą studijuoji vieną discipliną? „Nieko. Tiesiog nieko naujo. Ir mes ten nevažiuojame išmokti kažko naujo. Čia pats absurdiškiausias prašymas būtų jei kolegos paklaustų „ką naujo išmokai?“. Mokymų ar mokytojo kokybė matuojama ne kiekybiniais o kokybiniais paramentrais. Naujų technikų nesužinosime, naujų katų neišmoksime, nes jas  visas jau mokame. Tai mokinių veikimo zona. Jiems viskas nauja, visko daug. Ten kur yra skaičiai, kiekybė, ten sistema baigtinė. Abėcėlė turi tiek raidžių kiek turi. Visi mes ją mokame. Tačiau talentingi rašytojai naudodami abėcėlę sukuria laikui nepavaldžius šedevrus, o nevykę politikai – karus. Tikri mokytojai analizuoja giliau, stengiasi suprasti kaip reikia atlikti vienas ar kitas technikas, katas geriau, efektyviau, tiksliau bei suvokti kas slypi už jų. Tai mūsų paieškų objektas ir šventasis gralis. Viskas slypi mažose detalėse. Kad galėtum pamatyti skirtumus, pastebėti tas detales reikalinga branda, didelis teorinių žinių bagažas, didelė praktikų patirtis. Tie patys žodžiai skambantys iš to paties mokytojo lūpų mokiniams suprantami vienaip, mokytojams kitaip.“ – filosofiškai mintį užbaigė mūsų klubo mokytojas.

     Labai įdomios mintys ir apskritai, verčiantis visus mokytojus pasitempti požiūrio kampas. „O kaip gi kitaip!” – žvaliai įsiterpia Giedrius. „Mano manymu nieko nėra blogesnio švietime, kuomet aklas veda aklą. Kelionės pabaiga griovyje garantuota. Kaip gali prisiimti tokią didelę atsakomybę formuojant asmenybes neturėdamas reikiamų žinių, patirties ar kompetencijų? Jei patys žmonės būtų reiklesni mokymo turiniui ir jo pateikimo kokybei, prastiems mokytojams, kurie nenori tobulėti ar siekia taip vadinamo rezultato „muštro keliu“ (po muštru labai dažnai slepiasi kompetencijų stoka) tiesiog nebeliktų vietos, o norintys bei galintys mokyti būtų priversti tobulėti.“ – mintį užbaigė mokytojas.

     Džiaugiamės, kad mūsų mokytojai mokosi. Tą įrodo po stovyklos sėkmingai išlaikyti mokytojų iš Lietuvos egzaminai, suteikiantys tarptautinės kategorijos instruktorių laipsnius. Lapkričio 10 d. Hermis Dranevičius su Luku Kvedžiu išlaikė sidabrinės klasės instruktorių egzaminus, Giedrius Motiejūnas nuo šiol yra bronzinis tarptautinės kategorijos instruktorius.

    Sveikiname mūsų šalies mokytojus ir kuo nuoširdžiausiai linkime nesustoti, tobulėti ir toliau dalintis savo žiniomis.