📆 2026 04 20 | Ir toliau aktyviai ruošiamės Lietuvos Tradicinio Karate Do čempionatui, kuris šiais metais įvyks Kaune. Klubinės varžybos, tai galimybė saugiai mokytis paties dalyvavimo varžybose, pamatyti savo taisytinas vietas, geriau suprasti teisėjavimo vertinimo kriterijus bei teisėjų gestus. Kaip visuomet, per varžybas mokėmės ir laimėti, ir pralaimėti, ir padėti vieni kitiems, paguosti bei pasidžiaugti. Renginys buvo šiltas ir įtraukė ne tik sportininkus, bet ir jų artimuosius.
Džiaugiamės varžybų dalyvių gausa, sportininkų branda, meistriškumu ir noru tobulėti. Jau daug metų dirbame tiek su sportininkais, tiek su jų tėveliais stengdamiesi paaiškinti kokią naudą mes gauname iš varžybų, kokius tikslus sau turime išsikelti, kad galėtumėme tobulėti šiame kelyje.
Paklausėme mūsų klubo įkūrėjo, Giedriaus Dranevičiaus, juodojo diržo, 7 Dan’o meistro ar bėgant laikui keičiasi sportininkų požiūris į varžybas? „Pačių sportininkų požiūris į varžybas tikrai yra stipriai pasikeitęs. Ir tie pokyčiai į gerąją pusę, tai džiugina. Sportininkai mąsto brandžiau. Jei ankščiau didžioji dalis eidavo kovoti vedini vilties, kad gal būt pavyks iškovoti medalį, tai dabar jie eina gerai praleisti laiką, prasitestuoti „kovinėmis sąlygomis“ savo įgūdžius, pagrūdinti charakterį, įveikti savo baimes, nepasitikėjimą, padėti kitiems. Tai brandžios asmenybės požiūris. Medaliai ir visi kiti blizgučiai pas juos lieka kitame plane, nors juos ir iškovoja bei papildo savo pasiekimų kolekciją. Sunkiau sekasi su tėveliais ar seneliais, kurie pasidavę visuomenės imprintams ir nusistovėjusiems mąstymo modeliams klausinėja vaikų ar anūkų – „ar parnešite namo medalį?“. Kalbame su jais, kad ne medalis svarbiausia. Svarbu kiekvieno sportininko progresas ir asmeninis augimas. Medalis, jei dirbsime ir mąstysime teisingai, ankščiau ar vėliau ateis. Kuo vaikams ant pečių mažiau užkrauname savo lūkesčių ar neišsipildžiusių svajonių, tuo labiau jie jaučiasi laisvesni, nebijo startuoti, eksperimentuoti, dalyvauti, kaupti patirtį ir stiprėti. Tad ir toliau dirbsime ne tik su sportininkais, tačiau ir su jų artimaisiais. Mano kuklia nuomone visuomenė, kuri įsivėlusi į „žiurkių lenktynes“ visuomet gyvena nuolatiniame strese, baimėje. O jei kurią dieną „viena iš žiurkių“ ir laimės tas lenktynes, juk niekas nepasikeis, ji vis tiek liks tik ta pati žiurkė. Toks požiūris ir nesureikšminimas pačių rezultatų mums leidžia ramiai gyventi, mėgautis procesu ir pasaulio bei Europos čempionatuose iškovoti aukščiausius apdovanojimus.“ – savo kalbą baigė mokytojas Giedrius.
Mes džiaugiamės klubo mokytojais, kurie ne tik žodžiais, bet ir savo pavyzdžiu įkvepia jaunimą tobulėti, dirbti, siekti savo tikslų ir sutelkti dėmesį į tikrąsias vertybes.
Dėkojame visiems dalyviams, techniniam personalui, teisėjams, savanorimas ir sportininkus rengusiems treneriams! Atskira padėka nuostabiai palaikymo komandai – tėveliams, seneliams, broliams ir sesėms. Dėkui, kad esate ir keliaujate kartu!
